Stokholme - antroji "Backto.lt" konferencija

Paskelbta: 2014-03-19 13:20:00



Praėjusių metų pabaigoje, nuo pirmojo Lietuvos verslo įmonių susitikimo, įvykusio Danijos sostinėje Kopenhagoj, prabėgus kiek daugiau nei pusmečiui, visuomeninė Tauragės Industrinio Parko iniciatyva persikėlė į kitą Baltijos jūros pakrantę ir šįkart jau Švedijos sostinėje Stokholme įsikūrusioje Lietuvos ambasadoje subūrė gausią delegaciją geriausių Lietuvos ir užsienio veiklos pavyzdžių mačiusių verslininkų bei visuomenės veikėjų delegaciją.

Projekto "Atgal į Lietuvą" tikslas - kviesti ir motyvuoti lietuvių jaunimą studijuojantį ar tiesiog gyvenantį užsienio šalyse, grįžti į Lietuvą ir pradėti savo darbo karjerą, kurti verslą, prisidėti prie socialinės gerovės stiprinimo.

 

Konferencijoje – žinomi vardai

Jaukioje, tarsi gero bičiulio namai, Lietuvos ambasados salėje savo istorijomis ir mintimis apie Lietuvą, emigraciją, reemigraciją, karjerą, neplanuotus vaikus, suoliukus, daktarus suprantančius, kai lietuviškai sakai kaip tau ir ką skauda bei kitomis įžvalgomis dalinosi Gitanas Nausėda, Mantas Zalatorius, Eitvydas Bajarūnas, Julius Puodžiuvelis, Milda Autukaitė ir daugiau verslo bei visuomenės veikėjų.

Stokholmo lietuviai, kurių didžiąją dalį sudarė Švedijoje studijuojantis jaunimas, iš pirmų lūpų išgirdo kodėl konferencijos svečiai savų idėjų realizacijai pasirinko Lietuvą, kokiu būdu jų istorijos tapo sėkmės istorijomis, kokia šiandienos dirva ir sąlygos sugrįžtančiam kvalifikuotam lietuviui.

 

Uždegančios patirtys

Visi pranešėjai ir po renginio vykusios diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad dirbti - atkakliai, nuosekliai bei ryžtingai siekti užsibrėžto tikslo - reikia visur, ne tik Lietuvoje.

Gitanas Nausėda studijavęs Vokietijoje, ne išimtis šiandien stereotipiškai suvokiamam tipiniam lietuviui, taip pat atsikando juodo darbo, tačiau atidirbęs savo pamainą sandėly, po pietų visuomet atsakingai ir reguliariai pradėdavo studijuoti savo užsibrėžtą discipliną. Ir tą darydavo kasdien - iki dešimtos valandos vakaro Gitaną visuomet galėdavai sutikti Universiteto bibliotekoje.

Žemės ūkio versle dalyvaujantis Julius Puodžiuvelis antrino prisiminęs savo patyrimą: "Vienu metu, kada buvo sunku ūkyje, kai sėdi vienas, o aplinkui vėjai staugia, tada savo buvimą tenai pavadinau - armija - pasakiau sau, kad tai yra mano armija ir kad išvažiavau nieko nepalikęs, todėl būsiu čia tol, kol tapsiu kam nors įdomus ir reikalingas." Ir tapo. Julius išmoko danų kalbą, pradėjo vertėjauti vietos verslininkų derybose su investuotojais iš Rusijos, pažino krašto kultūrą, kurios geruosius pavyzdžius šiandien taiko Lietuvoje.

"Swedbank" personalo departamento vadovė Milda Autukaitė taip pat prisiminė studijų metais užsienyje įgytą darbinę patirtį: "Kasdien 8 valandas turėjau lyginti marškinius. Per dieną aš turėjau labai daug laiko pagalvoti ką aš noriu daryti ir ar man mokintis patinka ar ne. Rudenį grįždavau su tokiom jėgom ir tokiu interesu studijuoti, kad nebekildavo klausimų".

 

Palaiko sunkus ir tikslingas darbas

Gitanas Nausėda prisipažino, kad studijų Vokietijoje metais jį labiausiai palaikė žinojimas, kad jis čia konkrečiam laiko tarpui - tol, kol padarys savo darbą ir šis žinojimas padėjo motyvuotai ir kryptingai, nesiblaškant į šalis, siekti užsibrėžto tikslo, o pasiekus – ramia sąžine sugrįžti namo.

Sėkmingo verslo atstovas Julius Puodžiuvelis papildė Gitaną, ragindamas ambasadoje susirinkusius lietuvius, sąlyginai pasekti jo paties pavyzdžiu ir investuoti į save tą laiką, kuris kiekvienam jų yra skirtas užsienyje.

 

Gerų ir motyvuotų - trūksta visur

Konferencijoje nuskambėjo mintis, kad Lietuvai gyvybiškai svarbi pilietinės visuomenės iniciatyva. Mūsų šaliai, kaip bet kuriai kitai, reikalinga geriausių užsienio pavyzdžių mačiusių žmonių patirtis bei ryžtas prisiimant atsakomybę į savo rankas ir tą patirtį perteikiant Lietuvai.

Gitanas Nausėda pažymėjo, kad visuose sektoriuose trūksta darbuotojų, tačiau gerų, geriausių arba norinčių būti geriausiais, o karjeros galimybės motyvuotam žmogui Lietuvoje nepalyginamos su vakarų Europos patirtimi - "Mes banke turime vadovų, kurių amžius 30-35 metai. Visą tai, kas vakaruose užimtų 20-25 metus jie padarė per 5-7 metus".

"Tie kurie yra geriausi, talentingi, dega, daro, tai turbūt ir ten ir ten yra vertinami panašiai, nes tokių žmonių visada trūksta" reziumavo "Swedbank" atstovė Milda Autukaitė, pridėdama, jog, be kitą ko, ne mažiau svarbus ir laukiamas už patirtį - požiūris - "Smagu sulaukti žmonių, kurie yra matę kaip dirbti kitaip. Mes esame ištroškę to šviežio kraujo žmonių, sugrįžtančių su naujomis idėjomis" - kalbėjo Milda.

 

Išvyksta, kad taptų geresni

Renginyje kalbėjęs Danijos lietuvių jaunimo bendrijos valdybos narys Valdas Jencius išvykstančiųjų ir grįžtančių migracinį cirkuliacijos ratą palygino su kiekvienai sveikai valstybei būtina natūralia „vandens“ apykaita, be kurios užsistovėjęs ir naujomis gaiviomis inspiracijomis nestimuliuojamas „vanduo“ neišvengiamai pradėtų švinkti.

Valdas nedramatizavo Lietuvos universitetų bei vyriausybės dažnai tamsiomis spalvomis tapomo studentijos akademinės emigracijos peizažo. Priešingai, Danijoje gyvenančio lietuvio nuomone didžioji jo socialinio rato studentijos dalis išvyko tam, kad sugrįžtų geresni ir vertesni savo valstybei, o pagrindinis klausimas neturi visiškai nieko bendro su geografija - svarbiausia kaip patys sau atsakysime į tai, kas mes tokie esame ir kieno labui gyvename ir gyvensim. Galima kuo puikiausiai dirbti Lietuvai būnant užsienyje, savo fizinio grįžimo klausimui duodant konkretų sugrįžimo laiko atsakymą.

 

Grįžimas panašus į išvykimą

Konferencijoje dalyvavusi programos "Kurk Lietuvai" vadovė Rūta Mačiulytė per keturis Anglijoje praleistus metus į Lietuvą buvo sugrįžusi šešiskart ir kiekvieną kartą leidžiantis lėktuvui apsipildavo ašaromis girdėdama pranešėjos balsą - "Vietos laikas yra tiek ir tiek valandų. Sveiki atvykę į Lietuvą". Galite įsivaizduoti kaip mergina jautėsi, kuomet jos lėktuvas leidosi paskutinį kartą, o jos galvoje sukosi mintis, kad dabar prasideda naujas jos gyvenimo etapas - sugrįžimas. Rūta už nugaros paliko praėjusį nuostabų laiką, draugus, kurių per svečioje šalyje praleistus metus susibūrė gausus ir artimas ratas, puikios karjeros galimybes ir dar daug, tačiau noras savo įgytą talentą atiduoti Lietuvai nusvėrė visus argumentus prieš. Ir visgi nesunku įsivaizduoti, kad sprendimą padaryti turėjo būti tikrai nelengva.

Milda Autukaitė paantrino Rūtai sakydama, kad grįžimas yra labai panašus į išvykimą. Turi iš naujo susikurti savo socialinę aplinką, būti pasiruošęs daug rinktis bei dirbti.

 

Laimingu galima būti visur

 

"Business Sweden" centrinės ir rytų Europos vadovas Mantas Zalatorius akcentavo aktualią, visuotinio susitaikymo ir pusiausvyros mintį - jo teigimu "neturėtume daryti didvyrių iš grįžtančiųjų, o iš išvažiavusių išdavikų, o akcentus šalies piliečių atžvilgiu sudėlioti tolygiau dėmesio skiriant, kartais nepelnytai primirštamiems, Lietuvoje gyvenantiems lietuviams".

Konferenciją užbaigė audiovizualaus meno ir reklamos kūrėjų kompanijos "Wide Wings" įkūrėjo Gedimino Tamulyno sėkmės istorija. Publiką sužavėjo optimizmu bei pozityvia nuotaika spinduliuojantis kalbėtojas, kuris nepaisant sugipsuotos kojos ir scenoje jį prilaikiusių ramentų švytėjo brandžios asmenybės paprastumu ir nuoširdžiu pasitenkinimu tais dalykais, apie kuriuos tąkart kalbėjo. Gediminui teko studijuoti Vokietijoje, kur turėjo šansą likti po studijų, tačiau paties vaikino žodžiais tariant: "Pasirinkau būti laimingas Lietuvoje". Tuo tarpu jaunojo meno srities verslininko kalbos klausęsis Mantas Zalatorius replikavo trumpai: "Su tokiu požiūriu pats, ko gero, būtum laimingas bet kur".

Paskutiniai Manto žodžiai puikiai iliustruoja pagrindinę Stokholme įvykusios konferencijos mintį - šypsokimės, būkime paslaugūs ir gero linkintys vienas kitam, keiskimės ir pasaulis pasikeis. Viskas prasideda nuo mažų dalykų ir paprastų žmonių, kurie juos daro - prasideda nuo mūsų, ir baigiasi mumis.

 

Plati būsimų renginių geografija

Tauragės Industriniam Parkui atstovaujantis projekto "Atgal į Lietuvą" globėjas bei organizatorius Linas Stankus neslėpė planų artimoje ateityje aplankyti Berlyną, Londoną, Oslą, taip pat, kituose Europos didmiesčiuose gyvenančius ir kuriančius lietuvaičius bei padiskutuoti su jais aktualiomis emigracijos ir galimybių veikti Lietuvoje ar Lietuvai temomis.

 

Mecenatas

Draugai:

Organizatoriai: